Turbūt drasiai galime teigti, kad kolkas Omnitel Cup mažojo futbolo turnyrą mūsų komandai reikia padalinti į dvi dalis, o ir taip sutapo, kad į du metus.

Kadangi pasikeitė divizionų komandų skaičius ir išsidėstymas, mes atsidurėme C divizione. Pažiūrėjus į busimus varžovus buvo nuspręsta kovoti dėl prizinių vietų. Todėl besiruošiant turnyrui, treniruotėse bei draugyškose rungtynėse stengėmės dominuoti aikštėje, presinguoti varžovus per visą aikštelę, taip verčiant juos klysti dar jų pusėje, o patiems kurti pozicines atakas.

Tačiau, pirmi du Omnitel Cup savaitgaliai parodė, jog ankstesnių metų žiemos turnyrų rezultatai, bei vasaros sezono rezultatai visai neatspindi varžovų komandų dabartinio pajegumo žiemos turnyre. Pirmos keturios rungtynės buvo mūsų komandai ir trenerių štabui - šaltas dušas. Varžovai sekmingai naudojo mūsų pačių ankstesnių metų taktiką prieš stipriuosius - tvarkingai apsigindavo nuo mūsų išpuolių ir esant galimybei greitai kontratakuodavo. Taip pirmo savaitgalio rungtynes prieš Renne ir Ave.Ko pralaimėjome sausai bendru rezultatu 0:5. Nors atrodė, kad ir buvo spaudimo ir smūgių, tačiau mūsų sąskaitoje buvo 0 taškų. Ir jau tada buvo pastebėta, jog prieš tankią gynybą mums prasibrauti yra kur kas sunkiau, o kaip ją tokią praeiti nežinome. Tačiau momentų prie varžovų vartų turėjome, tad kitą savaitgalį, kai organizatorių sprendimu teko žaisti dvi rungtynes su tuo pačiu varžovu, o būtent su Reaktyvu, nusprendėme žaisti taip pat manydami, jog pirmuose turuose truko tik sėkmės. Pirmas rungtynes turbūt prisiminsime kaip blogą sapną, kai greitai praleidome 2 įvarčius, o norint atsitiesti visai nustojom gintis. Ko pasekmė - dar keturi praleisti įvarčiai ir 2:6 bendras rezultatas. Jau po šių rungtynių Vytautas nurodė žaisti kitaip, tvarkingai gintis ir ieškoti savo šansų greitose atakose arba kontratakose. Taip ir darėme, turėjome gerų progų, neišnaudojome, tvarkingai ginėmės, bet visgi paleidome vieną Reaktyvo kontrataka, kur varžovų saugui pavyko idealus smūgis į Ženios saugomų vartų devyniukę. Po šio įvarčio mes pradėjome savo ankstesnį žaidimą, pulti, spausti, stengtis lyginti rezultatą kuo greičiau. Turbūt kiek daugiau sėkmės tądien ir butume pasiemę taškus iš Reaktyvo, bet visi smūgiai ejo arba į vartininką, arba šalia vartų. O patys praleidome dar pora kontratakų, sugebėjome sušvelninti rezultatą iki minimumo, bet pralaimėjome ir antras rungtynes 2:3.

Ką gi, 4 turai, 0 taškų, įvarčių skirtumas 4-14. Tai buvo visai ne tas rezultatas, kurio tikėjomės prieš turnyro pradžią. Reikėjo kažką keisti žaidime ir paskutinės rungtynės, kuriose nors ir buvo pralaimėta, tačiau buvo ir daug gerų momentų nurodė kokia taktika yra palankiausia mūsų komandai.

Pačiu laiku atėjo ir švenčių metas, ir nedidelė pertrauka turnyre. Turbūt visi komandos žaidėjai paprašė Kalėdų senelio geresnių rezultatų, daugiau įvarčių, mažiau praleistų įvarčių :) Nes Naujieji 2012 metai prasidėjo mūsų komandai tiesiog puikiai. Bet apie viską iš eilės.

Pirmiausia prie komandos prisijungė iki šiol nerungtyniavę Artūras ir Vaidas. Jei Vaido galimybes visi puikiai žinojome ir laukėme jo, tai Artūrą matėme tik treniruotėse, kur įtampa visai kitokia nei turnyre. Kaip parodė laikas prie komandos prisijungė dar vienas puikus žaidėjas ir geras žmogus, kurio stiprioji pusė yra kairioji koja, kurią jis ir pasižymėjo jau antrose rungtynėse už Rezervus :) Taigi jau sausio 8 po visų švenčių mūsų laukė gana sunkus išbandymas - vieni lyderių Olandai bei iš vasaros sezono žinoma Trakų komanda.

Galima sakyti, jog tądien sėkmė gražino mums skolą už rungtynes su Reaktyvu, nes rungtynėse su Olandais pirmi du įvarčiai krito po akivaizdžių varžovų vartininko klaidų. Pirma, kai jis išmetė kamuolį tiesiai mūsų saugui ir mes pasinaudojome tokia dovana, antra - kai Donatas atliko savo firminį reidą dešiniuoju kraštu, skersavo prie vartų, bet kamuolys nuo vartininko kojos atsidurė vartuose. Po praleistų įvarčių Olandų spaudimas į mūsų vartus buvo gana didelis, bet savo žodį tarė Dainius, kuris atrėmė visus smūgius. Atsilaikėme ir įmušėme dar vieną įvartį. 3:1 - galutinis rezultatas.

Su Trakais vyko labai atsargus žaidimas. Abi komandos pasirinko laukimo taktiką, todėl iš šono žaidimo tempas atrodė gan lėtas. Galbūt Trakus nuramino lengva pergalė prieš URM ir jie tikėjosi panašaus lengvo pasivaikščiojimo rungtynėse prieš mus. Bet tokiose atsargiose rungtynėse pirmi įmušėme mes, todėl Trakams teko vytis mus, tuo pačiu leidžiant mums kontratakuoti. O mūsų greitieji saugai Giedrius, Arturas, Vaidas ir kiti jaučiasi tokioje išbalansuotoje gynyboje kaip žūvys vandenyje. Tad neužilgo rezultatas tapo triuškinamas 3:0. Pirmos dvi pergalės ir abi įtikinamais rezultatais prieš stiprius varžovus. Jau galima pagalvoti apie geresnes pozicijas turnyrinėje lentelėje, o ir psichologiškai komanda atsigavo.

Po savaitės mūsų laukė aukščiau mūsų lentelėje stovėjusi Vova ir Liberalų Sąjūdis. Bet mes turėjome labai aukštą motyvaciją. Tądien mūsų treneris, draugas ir komandos dvasios, sielos dalis - Vytautas šventė jubiliejų. Buvo pasirinkimas arba padovanoti jam 2 pergales arba kaklaraištį. Aišku mes pasiruošėme abiems atvejams. Bet kaklaraiščio neprireikė. :)

Vovos taktika pasirodė gana paprasta bet efektyvi, priekyje žaidžia jų rezultatyviausias puolėjas Govorkovas, kuriam padeda pora techniškų saugų, o gynyboje žaidžia stambesni žaidėjai, kurie nevengia ir kietesnės kovos ir kartais provokuoja varžovus. Sunkiausias išbandymas buvo turbūt kai žaidžiant nuo gynybos pirmi praleidome įvartį. Tačiau pasimokę iš rungtynių su Reaktyvu nepuolėme iškart į puolimą, tęsėme savo žaidimą ieškant galimybių išlyginti. Gan greitai tas pasiteisino, Gediminas prasiveržė kairiuoju kraštu ir išlygino rezultatą. Dar po kurio laiko gynybai visgi nepavyko sulaikyti Govorkovo ir jis vėl išveda varžovus į priekį. Vėl išbandymas mums ir mūsų taktikai. Ir mums antrą kartą pavyksta išlyginti rezultatą, Benediktas iš baudos smūgio pataikė labai tiksliai į kampą. Reikia paminėti, jog Riko tame epizode sužaidė labai protingai, užstojo varžovų vartininkui jo dengiamą kampą. 2:2 ir nuo to momento pasirodė jog Vova pradėjo žaisti kiečiau ir pradėjo provokuoti mus, mes atsilaikėme ir neatsakėme į provokacijas, o varžovai savo kietumu uždirba geltoną kortelę, kuri tapo lemtingu veiksniu. Mes pasinaudojome vieno žaidėjo pranašumu ir išplėšėme pergalę.

Rungtynės su Liberalų Sąjūdžiu vyko pagal lengvesnį scenarijų. Varžovai priešinosi iki praleisto įvarčio, bet kai mes greitai įmušėme 3, rungtynių baigtis buvo aiški. Galutinis rezultatas 4:0.

Taigi ir antras po Naujųjų metų turnyro savaitgalis atnešė vien pergales. Mūsų bendra turnyro sąskaita nusinulino: 4 pergalės, 4 pralaimėjimai, įvarčių santykis 0. Kur keliausime toliau, aukštyn ar žemyn ar liksime ten pat? Pagal tvarkaraštį turėjome mažiausiai likti savo pozicijoje, nes laukė URM, kuris iki rungtynių su mumis pralaimėjo visas 6 rungtynes bendru rezultatu 6-57, t.y. įmušdavo vidutiniškai po 1 įvartį, o praleisdavo po beveik 10 įvarčius per vienerias rungtynes. Taigi nepaimti 3 taškų iš tokio varžovo būtų juoda dėmė komandos statistikoje. Ir mes, nors ir ne be vargo, bet laimėjome 6:1. Gynyboje truko pasenusio Vytauto, kuriam sulaukus 30 metų pradėjo maišytis skaičiai, laikai, jis pradėjo akivaizdžiai veluoti į rungtynes. Jeigu tai progresuos, greitai neskirs spalvų ir teks ieškoti jam keitimo. Tikime, kad to nereikės :) Reikia pažymėti, kad rungtynėse prieš URM sulaukėme ir pirmojo Rezervų hat-trick'o šiame turnyre - Mindaugas pasižymėjo 3 kartus!

Antros dienos rungtynės - tai tikrasis derbis prieš Viesulą, kuris siekia revanšo prieš mus ant mažos aikštės. Sunkus, idomus ir principinis varžovas. Idomu ir tai, kad rungtynės vyko Sportimos ketvirtyje ant kurio treniruojames ir mes ir Viesulas, taigi galima sakyti derbis vyko abiejų komandų namų aikštėje. Kaip Milano ir Intero derbis San Siro stadione :) Matėsi jog ir Viesulas prisibijo mūsų ir mes pradėjome rungtynes žvalgyba, todėl pirmos minutės pasižymėjo tuo, kad kai viena iš komandų praranda kamuolį ji iškart grižta pilna sudėtimi į savo pusę ir pradeda gintis tik nuo ten. Gal rungtynės taip ir pasibaigtų 0:0. Tačiau gana greitai Vidmiui pavyksta reto grožio smūgis iš maždaug 10 metrų, kuris buvo ir stiprus ir taiklus, kai kamuolys atsidurė vartuose nuo virpsto. Iniciatyva mūsų rankose, varžovams tenka skubėti, o jų gynėjams pasijunginėti prie atakų, taip paliekant laisvus plotus gynyboje. Ir neužilgo Vidma padvigubina persvarą. Spaudimas prie mūsų vartų auga, ginamės tvarkingai, tačiau vieno kampinio metu paleidžiame varžovą, kuris muša galva. 2:1. Įtampa auga. Stengiamės atsakyti į Viesulo atakas savo kontrišpuoliais. Dainius išmeta kamuolį toli stovinčiam Mindaugui, šis pakovoja su gynėju ir vartininku ir uždirba 9 metrų baudinį. Prie kamuolio stoja Giedrius ir atstato dviejų įvarčių persvarą. Vėliau Vidma padaro antrą dienos hat-trick'ą, atrodo turėjome nuraminti Viesulą, bet varžovai lipo iš paskutinių ir vėl sušvelnino rezultatą iki 2 įvarčių. Tik paskutinis Klaido vinis palaidojo Viesulo viltį į revanšą. 5:2 galutinis rezultatas.

Taigi dabar mūsų sąskaitoje po 10-es sužaistų rungtynių - 18 taškų, įvarčių santykis 28-20 ir kolkas ilgiausia 6 rungtynių pergalių serija C divizione bendru įvarčių santykiu 24-6. Taip mes po labai nesekmingos pradžios, kai buvome pačiame turnyrinės lentelės dugne sugebėjome pakeisti žaidimą, atsigauti psichologiškai, pakilti iki 4-5-os vietos ir įgauti pasitikėjimą, kad galime pakovoti dėl prizinių vietų, nuo kurių mus skiria jau netaip ir daug. O kaip tai mums pavyks parodys tik laikas ir mūsų žaidimas. Sėkmės mums :)

Vieta	Komanda	Varžybos	Pergalės	Lygiosios	Pralaimėjimai	Įmušta	Praleista	Skirtumas	Taškai
1	Ave.Ko.	10	8	1	1	31	12	+19	25
2	Reaktyvas	10	7	1	2	31	25	+6	22
3	Olandai	10	7	0	3	32	20	+12	21
4	Renne	10	6	0	4	32	18	+14	18
5	Rezervai	10	6	0	4	28	20	+8	18
6	Vova	10	4	1	5	35	31	+4	13
7	Viesulas	10	3	1	6	28	25	+3	10
8	Trakai	10	3	0	7	25	26	-1	9
9	Liberalų Sąjūdis	10	3	0	7	23	29	-6	9
10	URM	10	1	0	9	12	71	-59	3

Kaip vertini Rezervų šių metų sezoną C divizione? Kodėl geriau sužaidėme antrą ratą?
Bendrai paėmus, šį sezoną vertinu blogai. Iš mūsų išėjo Marius ir Rimas, pirmame rate prisivirėme košės tiek, kad po to vos išsikapstėme. Vertinu blogai, nes mes metų pradžioje nusprendėme nesijungti su Viesulu (Viesulas irgi jungtis nenorėjo) ir toliau kovoti kaip pagrindinis klubas dėl geresnių vietų lentelėje. O nuotaikos ir veiksmai (ypač pirmame pusmetyje) buvo tokie, lyg jau butume susijungę su Viesulu ir tapę antrąja komanda.Dar vienas pastebėjimas dėl šio sezono – šis sezonas mūsų komandai buvo žingsnis atgal. Viską, ką išmokome ir pasiekėme 2010 metų sezone, praradome šiais metais. Taip neturėtų būti, komanda turėtų nuolatos augti.Antrą ratą geriau pradėjome žaisti, nes komanda jau turėjo nežaidžiantį trenerį, plius nežaidė joje Gintas :) Matosi, mano kaip žaidėjo nauda komandai yra nelabai didelė.

Šį sekmadienio vakarą VPU stadione mūsų laukė vienos svarbiausių antro rato rungtynių su turnyrinėje lentelėje netoliese esančiais Pionieriais. Šios „svarbos“ ypatingai neakcentavome, nes visa serija rungtynių prieš tai iš tikrųjų buvo ne mažiau svarbios. Pasiruošimas buvo toks kaip visada: pažaidėme Sportimoje antradienį ir kiekvienas ruošėsi kaip mokėjo. Didelis privalumas buvo tai, kad šį kartą į varžybas susirinkome gerai (5 keitimai). Pionieriai irgi rimtai ruošėsi, pakankamai gausiai susirinko ir anksti pradėjo apšilimą.

Rungtynes pradėjom ne taip kaip norėjom. Nežinau ar dėl to, kad Vidmis pavėlavo, bet gal greičiau dėl to, kad nesisekė gynybos kraštuose. Praradinėjome kamuolius visai bereikalingose situacijose, to pasėkoje per pirmas keliolika minučių Pionieriai kėlė 3 kampinius. Standartinėse situacijose Pionieriai, turėdami nemažai aukštų žaidėjų, buvo pakankamai aštrūs, nes kamuoliai skriedavo pavojingomis trajektorijomis į baudos aikštelę. Laimė, po kampinių jiems nieko rezultatyvaus pasiekti nesigavo, tačiau apie dvidešimtą minutę prasižengėme tiesiai prieš vartus 20-25 metrų atstumu. Pionierių saugas Justas Montvidas kaire koja stipriai smūgiavo į vartininko saugomą kampą, kamuolys gražia trajektorija pataikė tiesiai į devyniukę, o mūsų vartininkas Ženia, tikėjęsis smūgio į kitą kampą, prie kamuolio nespėjo. Įvartis mus pažadino ir pradėjome žaisti aktyviau, rezgėme atakas Pionierių aikštės pusėje. Pavojingai iš dešinio krašto smūgiavo Vidmis, tačiau pataikė į skersinį. Po kelių minučių Gedas žvitria akimi pastebėjo į baudos aikštelę įkertantį Mindaugą ir perdavė jam kamuolį; Mindaugas iš sudėtingos situacijos sugebėjo smūgiuoti, ir nors smūgis nebuvo idealiai stiprus ar taiklus, tačiau atstumas buvo per mažas, kad vartininkas sureaguotų, ir rezultatą išlyginome. Viskas prasidėjo nuo pradžių, tačiau pirmo kėlinio antros dalies nepavyko sužaisti taip kaip norėjome ir nieko pavojingo nesukūrėme. Pionieriams irgi (išskyrus nerimą keliančius standartus), nors jie stengėsi ne mažiau.

Antro kėlinio pradžioje,52 rungtynių minutę, įvyko kertinė situacija, nulėmusi visų rungtynių baigtį. Giedriui skersavus kamuolį iš kairiojo krašto į baudos aikštelę, Mindaugas siekdamas kamuolio nugriuvo, o teisėjas užfiksavo stūmimą į nugarą ir paskyrė 11m. baudinį. Nuomonės dėl epizodo buvo įvairios: mūsų žaidėjai manė, kad buvo stumiama, Pionieriai atvirkščiai. Bet ne tame buvo esmė: tai ne pirmas ir ne paskutinis 11m. baudinys skirtas SFL istorijoje, kurio teisingumu suabejota, tačiau šio baudinio skyrimo pasėkmės buvo labai skaudžios Pionierių komandai. Pionierių įvarčio autorius neištvėrė ir necenzūriniais žodžiais kreipėsi į teisėją, o grąžos gavo raudoną kortelę. Giedrius realizavo 11m. baudinį, o Pionieriams teko pradėti žaidimą iš vidurio esant mažumoje. Šis veiksnys ir nulėmė tolimesnę rungtynių baigtį: Pionieriai dar bandė žaisti, tačiau jiems sunkiai sekėsi valdytis, o ir būnant dešimtyje pakankamai buvo sunku ką nors reikšmingo sukurti. Mes tuo tarpu jautėme, kad pergalė arčiau, tačiau žinojome, kad vieno įvarčio persvara trapi ir stengėmės palaikyti kamuolį bei nuolatos kurti pavojų prie Pionerių vartų. Uždavinys iš tiesų pavyko: Vaidas turėjo labai gerą progą išėjęs vienas prieš vartininką, bet pastarasis laiku išbėgęs atrėmė smūgį, Klaido smūgį irgi neutralizavo vartų sargo akrobatinis šuolis. Laimei, 81 minutę, Benediktui paleidus stiprų smūgį iš savo aikštės pusės, Pionierių gynėjai nesusiorientavo, ir kamuoliui atšokus nuo žemės į baudos aikštelės prieigas, prie jo pirmas suskubo Klaidas ir tiksliai nukreipė į vartus, per išbėgusį vartininką. Po kelių minučių pavojingai smūgiavo Giedrius į viršutinį kampą, bet vartininko šuolis vėl gelbėjo Pionierius nuo dar vieno įvarčio. Turint dviejų įvarčių persvarą, likusios minutės jau buvo ramesnės, o ir iš Pionerių nesimatė tikėjimo, kad jie dar gali iškovoti bent lygiąsias.
 

Sužaidėme dar vienas tvarkingas varžybas, o varžovams galime padėkoti už kovą ir patarti šalčiau reaguoti į teisėjo sprendimus, nors ir kokie neteisingi jie gali pasirodyti (vienas iš lengviausių būdų gauti raudoną kortelę yra kreipimasis į teisėją necezenzūriniais žodžiais). Mūsų pergalių serija tęsiasi toliau, tik gaila, kad vis dar nieko negarantuoja ir esame pavojingoje zonoje: neiškovoję taškų, galime kristi į devintą vietą.
 

Pabaigai galime paskaičiuoti kaip atrodo tik antro rato C diviziono šių metų turnyrinė lentelė (lentelė įdomi tik statistiniais sumetimais, realiam pasaulyje reikia kovoti nuo pradžių):
Arpas 20
ZPL 19
Rezervai 19
Nerealas 17
Snoras 16
Visinčia 15
Pionieriai 14
Trakai 8
Kiemas-Audra 8
Vova 8
Reaktyvas 5
Advoco 4