|
|
 |
|
|
Naujienos
|
 |
 |
 |
 |
|
|
|
|
Varnų kranksėjimas Lentvaryje sėkmės neatnešė
Author :: FK Rezervai
Date :: Sun 05/13/2012 @ 08:15
|
|
|
SFL 3 turas: Lentvaris - Rezervai
read article
Lentvario stadionas mus pasitiko varnų choro balsais, kurie mums sėkmės neatnešė. Detaliau nėra ką rašyti, nes nieko pozityvaus šiose rungtynėse neįvyko išskyrus Dainiaus atremtą 11m. baudinį. Lentvaris buvo stipresni ir laimėjo 2-0.
|
|
|
|
|
|
|
Nukraujavęs startas
Author :: FK Rezervai
Date :: Sun 04/22/2012 @ 07:00
|
|
|
SFL taurės varžybų aprašymas
read article
Taip atsitiko, kad praeitų metų lauko sezoną baigėme ir šių metų lauko sezoną atidarėme oficialiomis rungtynėmis su ta pačia komanda – FK Snoras. To paties pavadinimo bankas per tą laiką spėjo bankruoti, bet komanda iš esmės liko ta pati kaip pernai, tik be vieno iš atakų lyderio A. Vilkickio. Bet SFL taurės varžybų pirmame etape mums užteko ir A. Tamaliūno.
Mes, reikia pripažinti, buvome taip nukraujavę, kaip retai būna. Klaidas dėl trūkusių kelio raiščių praleis mažiausiai pirmą sezono pusę, o dėl traumų ir ligų šiose rungtynėse neturėjome Andre, Benedikto, Riko, Sašos ir Vaido. Dar galima pridėti negalėjusius dalyvauti Gedą, Dainių, Mantą, Mykolą, Artūrą ir gauname visą vienuoliktuką, iš kurio didesnė pusė yra mūsų pagrindinės sudėties žaidėjai.
Su tokiu susirinkimu didelių vilčių nepuoselėjome ir nusprendėme pradėti varžybas gynybine taktika 4-5-1. Reikia pripažinti, kad taktikos išpildymas patyrė fiasko, nes davėme per daug erdvės Snoro gynėjams ir saugams ridenti kamuolį ties vidurio linija, o bet kokia praėjimai kraštais ir skersuoti kamuoliai į vidurį keldavo pavojų Ženios saugomiems vartams. Įvarčio ilgai laukti neteko, viena iš pirmų Snoro atakų baigėsi sėkmingai uždarytu skersu perdavimu. Neužilgo Miro visai be reikalo nukirto baudos aikštelės šone kamuolį besivarantį Snoro žaidėją ir, po varžovų realizuoto 11m. baudinio, jau atsilikinėjome dviem įvarčiais. Mūsų atakos kūrėsi itin sunkiai, kamuoliai paprastai buvo metami puolime žaidusiam Giedriui, kuriam paprastai pritrūkdavo kokios sekundės iki teisingo atakos išpildymo. Taip tampėmės ir toliau, ir praleidome dar porą įvarčių, baigdami kėlinį rezultatu 0-4.
Per pertrauką Gintas nusprendė pakeisti schemą ir visiems liepė pasistumti labiau į priekį. Snoras, tuo tarpu, išėjo į aikštelę atlikti formalumų. Pakeista schema ir varžovo atsipalaidavimas davė vaisių: atlikome pora pavojingų smūgių į varžovų vartus jau per pirmas penkias minutes, o po Giedriaus perdavimo iš baudos aikštelės krašto, 54 minutę Vidmis sušvelnino rezultatą. Aktyviai žaidėme ir toliau, Giedrius neišnaudojo puikios progos išėjęs vienas prieš vieną, nes smūgiavo per silpnai ir į vartininką. 74 minutę po dar vieno perdavimo iš krašto, visai neblogai žaidęs debiutines varžybas Rezervų gretose, Darius įmušė mūsų antrą įvartį ir rezultatas tapo 2-4.
Intriga toli gražu nesibaigė, Vidmio, Miro, Mindaugo, Dariaus spaudimas viduryje, gynėjų aktyvus presingas Snoro žaidėjų presingas, davė vaisių, ir nemažai mūsų atakų buvo pavojingos. Po kelių minučių įvyko kertinis rungtynių epizodas: po kampinio gavęs kamuolį baudos aikštelėje Giedrius smūgiavo į vartus, kamuolys atsimušė į skersinį, ir nusileido į vartus arba ant vartų linijos. Kadangi elektroninių priemonių LFF stadione nėra ir jos dar atrodo neįteisintos, kaip tiksliai buvo ir nežinome. Teisėjui pasirodė, kad įvarčio nebuvo ir, matyt, jis nenorėjo sukelti per daug aistrų paskutinėms keliolikai minučių, per kurias būtume rimtai pakovoję dėl lygiųjų. Praėjus kelioms minutėms po šio epizodo, leidom laisvai susitvarkyti su kamuoliu Tamaliūnui, kuris iš 16 metrų pelnė gražų įvartį į tolimąjį vartų kampą ir nusprendė rungtynių baigtį. Mūsų progos neišnaudojo Miro, nepavyko pasižymėti dar keliuose epizoduose, o Tamaliūnas rungtynių pabaigoje įmušė dar vieną įvartį ir rezultatas tapo 2-6.
Reziumuojant, mūsų pirmo kėlinio nykus futbolas buvo vertas pačios didžiausios kritikos, net ir turint omenyje du kartus didesnį nei įprastai trūkstamų žaidėjų kiekį. Tuo tarpu žaidimas antrame kėlinyje teikia vilčių, kad darbas ruošiantis sezonui nenuėjo veltui ir SFL reguliariajame čempionate atsigriebsime.
|
|
|
|
|
|
|
SFL 2011 klubų reitinge FK REZERVAI 29 vietoje
Author :: FK Rezervai
Date :: Mon 03/26/2012 @ 08:15
|
|
|
Pasibaigus 2011 m. sezonui komandos išsidėstė taip:
read article
1. Prelegentai 188,9
2. Fakyrai 141,2
3. Legionas 134,5
4. Ozas 129,7
5. Spartakas 127,6
6. Aktas 125,7
7. Kiemas 107,7
8. Carlsberg 107,4
9. Navigatoriai 99,4
10. Krusa 98,1
11. Zeimena 96,8
12. TEC 86,9
13. Uzupis 85,2
14. Snoras 84,5
15. Taip 83,9
16. Viltis 82,8
17. Salininkai 74,8
18. Tapyrai 70,9
19. Olimpija 70,8
20. Lentvaris 66,6
21. Visincia 66,5
22. Viesulas 64,9
23. Troja 61,1
24. Arpas 60,3
25. ZPL 57,8
26. Nerealas 57,6
27. Trakai 57,2
28. Imperialas 56,7
29. Rezervai 47,1
30. Pionieriai 46,6
31. ARG Statyba 44,0
32. Reaktorius 43,4
33. GB United 41,7
34. Audra 41,1
35. Renne 40,9
36. Trivartsi 40,9
37. Vingis 40,9
38. Pilk 39,9
39. Internacionalas 37,8
40. Katastrofa 35,5
41. Zybajazz 35,5
42. Advoco 35,3
43. Stickers 33,4
44. AM Staff 31,5
45. Vova 31,1
46. Pietu IV 29,3
47. Peruno 27,7
48. Olandai 27,0
49. Lib.sajudis 26,8
50. Rytas 26,8
51. Reaktyvas 26,5
52. Medziai 23,7
53. Jazzhotel 23,2
54. Herbas 21,1
55. Zaibai 20,5
56. Saltupys 16,5
57. Futboliukas 16,5
58. Euforija 12,7
59. Setas 12,0
60. Western Union 0,4
www.sfl.lt informacija
|
|
|
|
|
|
|
SFL Žiemos taurė 2012
Author :: FK Rezervai
Date :: Tue 03/13/2012 @ 03:30
|
|
|
Kaip reikia susimauti per taurę!
read article
Susirinko nebloga žaidėjų sudėtis, tačiau praeiti sugebėjome tik kvalifikacinį etapą, kuriame įveikėme tik Žvėryno Bulls (SFL Žiemos D diviziono 9 vieta) komandą rezultatu 2-1. Nors varžovai pirmieji pelnė įvartį, sugebėjome atsitiesti ir pelnyti 2 įvarčius (Giedrius, Gedas).
Po šių rungtynių susiklostę burtai lėmė, kad turėjome parankius varžovus PILK komanda (SFL Žiemos D diviziono 8 vieta). Mariaus pelnyto įvarčio neužteko pergalei per pagrindinį laiką, rungtynės baigėsi 1-1. Neišnaudojome 2 progų, kurios galėjo mums atnešti pergalę. 9 metrų baudinių serijoje sugebėjome įmušti tik 1 baudinį, tada bendrame baudinių rezultate pralaimėjome 2-1.
Liūdna, kad pasirodėme prastai.
Žinoma galime teisintis, kad nežaidė Vidmis, Andrė, Artūras, Benediktas. Tačiau drąsiai galime teigti, kad į kitą etapą galėjome papulti ir su buvusia sudėtimi.
|
|
|
|
|
|
|
SFL ŽIEMA 2011 - 2012
Author :: FK Rezervai
Date :: Tue 03/13/2012 @ 12:02
|
|
|
SFL Žiemos turnyro apžvalga ir statistika
read article
Baigėsi SFL Žiemos čempionatas, o Rezervai tradiciškai liko C diviziono lentelės viduryje. Šešta vieta pasakytume mūsų nenustebino.
PIRMO RATO PRADŽIA
Čempionatas prasidėjo net 4 nesėkmėmis iš eilės, o tai privertė mus vaikščioti nuleidus galvas ir galvoti ar išvis ką nors nuveiksime per šį čempionatą, o ir varžovų komandos neatrodė itin grėsmingai.
Didžiausias netikėtumas bent jau mums buvo pralaimėjimas Reaktyvui, net du kartus (2-6 ir 3-2). Tiesa, pirmą kartą teko tą pačią dieną žaisti su tais pačiais varžovais. Panašu, kad tokį rezultatą iš esmės lėmė puolimo taktiką, kurią bandėme taikyti per pirmas keturias rungtynes. Pulti puolėme, tačiau įvarčių įmušti sugebėjome labai mažai, net visus 4.
BOMBA
Po nesėkmių nusprendėme jog nieko naujo nesukursime, o ir mūsų puolimas nėra toks grėsmingas kaip norėtume. Griebėmės šiaudo, kurį pavadintume „Netikėtumo faktorius“. „Netikėtumo faktorius“ todėl, kad daugelis mūsų varžovų jau buvo nurašę Rezervus į autsaiderių sąrašą.
Sprogimas įvyko žaidžiant prieš Olandus, kurie nesugebėjo palaužti mūsų ir juos nuvertėm 1-3. Vėliau sekė Trakai (kurie manau nustebino „blogaja“ prasme visas komandas), Vova, Liberalų sąjūdis, URM, bei mums gerai pažįstamas Viesulas.
Sprogom taip, kad varžovai pradėjo į mus žiūrėti atsargiau.
Po pirmo rato dar drąsiai galėjom pretenduoti į auksą. Tačiau prasidėjo antrasis ratas.
ANTRASIS RATAS
Antras ratas prasidėjo dviem nesėkmėmis, o ir nežaidė didelę grėsmę kėlęs Giedrius, kuris ne tik versdavo nerimauti vartininkus, bet ir negailėdavo pasų komandos draugams.
Su Olandais sužaidėm vieninteles mūsų lygiąsias, kurias varžovai ištempė paskutinėmis minutėmis.
Pralaimėjome Vovai ir taip palaidojome viltis kovoti dėl 2 vietos. O galiausiai po 2 sezonų pralaimėjome Viesului (2-0). Tiesa įdomumo dėlei, žaidėme ne pačia stipriausia sudėtimi.
VARŽOVAI
Kogero stipriausią įspūdį mums paliko AveKo, kuri iš tiesų mūsų komandos nuomone verta pirmosios vietos. Renne taip pat atrodė stipriai.
Blogiausiai atrodė URM, kuri daugelio klubų vadovų bei apžvalgininkų nuomone buvo „ne savo rogėse“. Jie bendrai praleido net 118 įvarčius.
TRAUMOS
Itin nesėkmingai čempionatas susiklostė jaunajam mūsų komandos nariui Klaidui, per rungtynes nelemtajame 3 aikštyne (p.s.: praktiškai toje pačioje vietoje kur Giedrius praeitais metais susilaužė ranką), patyrė raiščių traumą, kuri jam neleis rungtyniauti apie 6-8 mėnesius. Paskutinį savaitgalį tokią pat traumą, tik be didelių pasekmių patyrė Andrė, kuris negalės sportuoti mažiausiai apie mėnesį. Traumas buvo patyrę taip pat Riko (kirkšnies) ir Vytautas (stipriai sumušti šonkauliai).
KOMANDA (STATISTIKA)
Be abejo, jau ne vieną sezoną nieko nestebina, kad rezultatyviausiai mūsų komandoje žaidė Giedrius. Kurį rinkčiau geriausiu sezono žaidėju.
Įvarčių statistika:
1. Giedrius - 11 (Reaktyvas – 2, Olandai -2, Vova – 2, URM – 3, Viesulas – 1, LibSąj. – 1)
2. Vidma – 8 (Trakai -1, LibSąj. – 1, URM – 3, Viesulas – 3 (HAT TRICK))
3. Andrė – 5 (Reaktyvas – 1, LibSąj. – 3, Olandai -1)
4. Mindė – 4 (URM – 4, (HAT TRICK))
5. Artūras – 3 (Trakai -2, LibSąj. – 1)
6-8. Gedas – 2 (Trakai -1, Vova -1)
6-8. Vytautas – 2 (Reaktyvas -1, AveKo – 1)
6-8. Riko – 2 (Olandai -1, LibSąj. – 1)
9-14. Vaidas – 1 (Trakai -1)
9-14. Marius – 1 (URM -1)
9-14. Mykolas – 1 (Trakai -1)
9-14. Klaidas – 1 (Viesulas -1)
9-14. Doncė – 1 (Olandai -1)
9-14. Benediktas – 1 (Vova -1)
Geltonos kortelės:
Gedas – 1 (Renne)
Mantas – 1 (URM)
Pergalės: 9 (Olandai (3-1), Trakai (3-0, 2-3), Vova (3-2), LibSąj. (0-4, 3-2), URM (1-6, 5-0), Viesulas (5-2))
Pralaimėjimai: 8 (Aveko (3-0, 1-4), Renne (2-0, 0-4), Reaktyvas (2-6, 3-2), Vova (2-1), Viesulas (2-0))
Lygiosios: 1 (Olandai (2-2))
Daugiausia praleistų įvarčių per vienerias rungtynes: 6 (Rezervai 2 – 6 Reaktyvas)
Daugiausia įmuštų įvarčių per vienerias rungtynes: 6 (URM 1 – 6 Rezervai)
Bendrai praleista įvarčių: 38
Bendrai įmušta įvarčių: 43
P.S. Kaip treneris noriu padėkoti komandai, kurie žaidė ir negailėjo savęs, atidavė savo jėgas. Pasirodėme vadinčiau neblogai, keli atsitiktinumai lėmė, kad nepakilome keliais laipteliais aukščiau.
|
|
|
|
|
|
|
Omnitel Cup 2011-2012. 1 rato apžvalga
Author :: FK Rezervai
Date :: Sun 01/29/2012 @ 08:19
|
|
|
Show must go on
read article
Turbūt drasiai galime teigti, kad kolkas Omnitel Cup mažojo futbolo turnyrą mūsų komandai reikia padalinti į dvi dalis, o ir taip sutapo, kad į du metus.
Kadangi pasikeitė divizionų komandų skaičius ir išsidėstymas, mes atsidurėme C divizione. Pažiūrėjus į busimus varžovus buvo nuspręsta kovoti dėl prizinių vietų. Todėl besiruošiant turnyrui, treniruotėse bei draugyškose rungtynėse stengėmės dominuoti aikštėje, presinguoti varžovus per visą aikštelę, taip verčiant juos klysti dar jų pusėje, o patiems kurti pozicines atakas.
Tačiau, pirmi du Omnitel Cup savaitgaliai parodė, jog ankstesnių metų žiemos turnyrų rezultatai, bei vasaros sezono rezultatai visai neatspindi varžovų komandų dabartinio pajegumo žiemos turnyre. Pirmos keturios rungtynės buvo mūsų komandai ir trenerių štabui - šaltas dušas. Varžovai sekmingai naudojo mūsų pačių ankstesnių metų taktiką prieš stipriuosius - tvarkingai apsigindavo nuo mūsų išpuolių ir esant galimybei greitai kontratakuodavo. Taip pirmo savaitgalio rungtynes prieš Renne ir Ave.Ko pralaimėjome sausai bendru rezultatu 0:5. Nors atrodė, kad ir buvo spaudimo ir smūgių, tačiau mūsų sąskaitoje buvo 0 taškų. Ir jau tada buvo pastebėta, jog prieš tankią gynybą mums prasibrauti yra kur kas sunkiau, o kaip ją tokią praeiti nežinome. Tačiau momentų prie varžovų vartų turėjome, tad kitą savaitgalį, kai organizatorių sprendimu teko žaisti dvi rungtynes su tuo pačiu varžovu, o būtent su Reaktyvu, nusprendėme žaisti taip pat manydami, jog pirmuose turuose truko tik sėkmės. Pirmas rungtynes turbūt prisiminsime kaip blogą sapną, kai greitai praleidome 2 įvarčius, o norint atsitiesti visai nustojom gintis. Ko pasekmė - dar keturi praleisti įvarčiai ir 2:6 bendras rezultatas. Jau po šių rungtynių Vytautas nurodė žaisti kitaip, tvarkingai gintis ir ieškoti savo šansų greitose atakose arba kontratakose. Taip ir darėme, turėjome gerų progų, neišnaudojome, tvarkingai ginėmės, bet visgi paleidome vieną Reaktyvo kontrataka, kur varžovų saugui pavyko idealus smūgis į Ženios saugomų vartų devyniukę. Po šio įvarčio mes pradėjome savo ankstesnį žaidimą, pulti, spausti, stengtis lyginti rezultatą kuo greičiau. Turbūt kiek daugiau sėkmės tądien ir butume pasiemę taškus iš Reaktyvo, bet visi smūgiai ejo arba į vartininką, arba šalia vartų. O patys praleidome dar pora kontratakų, sugebėjome sušvelninti rezultatą iki minimumo, bet pralaimėjome ir antras rungtynes 2:3.
Ką gi, 4 turai, 0 taškų, įvarčių skirtumas 4-14. Tai buvo visai ne tas rezultatas, kurio tikėjomės prieš turnyro pradžią. Reikėjo kažką keisti žaidime ir paskutinės rungtynės, kuriose nors ir buvo pralaimėta, tačiau buvo ir daug gerų momentų nurodė kokia taktika yra palankiausia mūsų komandai.
Pačiu laiku atėjo ir švenčių metas, ir nedidelė pertrauka turnyre. Turbūt visi komandos žaidėjai paprašė Kalėdų senelio geresnių rezultatų, daugiau įvarčių, mažiau praleistų įvarčių :) Nes Naujieji 2012 metai prasidėjo mūsų komandai tiesiog puikiai. Bet apie viską iš eilės.
Pirmiausia prie komandos prisijungė iki šiol nerungtyniavę Artūras ir Vaidas. Jei Vaido galimybes visi puikiai žinojome ir laukėme jo, tai Artūrą matėme tik treniruotėse, kur įtampa visai kitokia nei turnyre. Kaip parodė laikas prie komandos prisijungė dar vienas puikus žaidėjas ir geras žmogus, kurio stiprioji pusė yra kairioji koja, kurią jis ir pasižymėjo jau antrose rungtynėse už Rezervus :) Taigi jau sausio 8 po visų švenčių mūsų laukė gana sunkus išbandymas - vieni lyderių Olandai bei iš vasaros sezono žinoma Trakų komanda.
Galima sakyti, jog tądien sėkmė gražino mums skolą už rungtynes su Reaktyvu, nes rungtynėse su Olandais pirmi du įvarčiai krito po akivaizdžių varžovų vartininko klaidų. Pirma, kai jis išmetė kamuolį tiesiai mūsų saugui ir mes pasinaudojome tokia dovana, antra - kai Donatas atliko savo firminį reidą dešiniuoju kraštu, skersavo prie vartų, bet kamuolys nuo vartininko kojos atsidurė vartuose. Po praleistų įvarčių Olandų spaudimas į mūsų vartus buvo gana didelis, bet savo žodį tarė Dainius, kuris atrėmė visus smūgius. Atsilaikėme ir įmušėme dar vieną įvartį. 3:1 - galutinis rezultatas.
Su Trakais vyko labai atsargus žaidimas. Abi komandos pasirinko laukimo taktiką, todėl iš šono žaidimo tempas atrodė gan lėtas. Galbūt Trakus nuramino lengva pergalė prieš URM ir jie tikėjosi panašaus lengvo pasivaikščiojimo rungtynėse prieš mus. Bet tokiose atsargiose rungtynėse pirmi įmušėme mes, todėl Trakams teko vytis mus, tuo pačiu leidžiant mums kontratakuoti. O mūsų greitieji saugai Giedrius, Arturas, Vaidas ir kiti jaučiasi tokioje išbalansuotoje gynyboje kaip žūvys vandenyje. Tad neužilgo rezultatas tapo triuškinamas 3:0. Pirmos dvi pergalės ir abi įtikinamais rezultatais prieš stiprius varžovus. Jau galima pagalvoti apie geresnes pozicijas turnyrinėje lentelėje, o ir psichologiškai komanda atsigavo.
Po savaitės mūsų laukė aukščiau mūsų lentelėje stovėjusi Vova ir Liberalų Sąjūdis. Bet mes turėjome labai aukštą motyvaciją. Tądien mūsų treneris, draugas ir komandos dvasios, sielos dalis - Vytautas šventė jubiliejų. Buvo pasirinkimas arba padovanoti jam 2 pergales arba kaklaraištį. Aišku mes pasiruošėme abiems atvejams. Bet kaklaraiščio neprireikė. :)
Vovos taktika pasirodė gana paprasta bet efektyvi, priekyje žaidžia jų rezultatyviausias puolėjas Govorkovas, kuriam padeda pora techniškų saugų, o gynyboje žaidžia stambesni žaidėjai, kurie nevengia ir kietesnės kovos ir kartais provokuoja varžovus. Sunkiausias išbandymas buvo turbūt kai žaidžiant nuo gynybos pirmi praleidome įvartį. Tačiau pasimokę iš rungtynių su Reaktyvu nepuolėme iškart į puolimą, tęsėme savo žaidimą ieškant galimybių išlyginti. Gan greitai tas pasiteisino, Gediminas prasiveržė kairiuoju kraštu ir išlygino rezultatą. Dar po kurio laiko gynybai visgi nepavyko sulaikyti Govorkovo ir jis vėl išveda varžovus į priekį. Vėl išbandymas mums ir mūsų taktikai. Ir mums antrą kartą pavyksta išlyginti rezultatą, Benediktas iš baudos smūgio pataikė labai tiksliai į kampą. Reikia paminėti, jog Riko tame epizode sužaidė labai protingai, užstojo varžovų vartininkui jo dengiamą kampą. 2:2 ir nuo to momento pasirodė jog Vova pradėjo žaisti kiečiau ir pradėjo provokuoti mus, mes atsilaikėme ir neatsakėme į provokacijas, o varžovai savo kietumu uždirba geltoną kortelę, kuri tapo lemtingu veiksniu. Mes pasinaudojome vieno žaidėjo pranašumu ir išplėšėme pergalę.
Rungtynės su Liberalų Sąjūdžiu vyko pagal lengvesnį scenarijų. Varžovai priešinosi iki praleisto įvarčio, bet kai mes greitai įmušėme 3, rungtynių baigtis buvo aiški. Galutinis rezultatas 4:0.
Taigi ir antras po Naujųjų metų turnyro savaitgalis atnešė vien pergales. Mūsų bendra turnyro sąskaita nusinulino: 4 pergalės, 4 pralaimėjimai, įvarčių santykis 0. Kur keliausime toliau, aukštyn ar žemyn ar liksime ten pat? Pagal tvarkaraštį turėjome mažiausiai likti savo pozicijoje, nes laukė URM, kuris iki rungtynių su mumis pralaimėjo visas 6 rungtynes bendru rezultatu 6-57, t.y. įmušdavo vidutiniškai po 1 įvartį, o praleisdavo po beveik 10 įvarčius per vienerias rungtynes. Taigi nepaimti 3 taškų iš tokio varžovo būtų juoda dėmė komandos statistikoje. Ir mes, nors ir ne be vargo, bet laimėjome 6:1. Gynyboje truko pasenusio Vytauto, kuriam sulaukus 30 metų pradėjo maišytis skaičiai, laikai, jis pradėjo akivaizdžiai veluoti į rungtynes. Jeigu tai progresuos, greitai neskirs spalvų ir teks ieškoti jam keitimo. Tikime, kad to nereikės :) Reikia pažymėti, kad rungtynėse prieš URM sulaukėme ir pirmojo Rezervų hat-trick'o šiame turnyre - Mindaugas pasižymėjo 3 kartus!
Antros dienos rungtynės - tai tikrasis derbis prieš Viesulą, kuris siekia revanšo prieš mus ant mažos aikštės. Sunkus, idomus ir principinis varžovas. Idomu ir tai, kad rungtynės vyko Sportimos ketvirtyje ant kurio treniruojames ir mes ir Viesulas, taigi galima sakyti derbis vyko abiejų komandų namų aikštėje. Kaip Milano ir Intero derbis San Siro stadione :) Matėsi jog ir Viesulas prisibijo mūsų ir mes pradėjome rungtynes žvalgyba, todėl pirmos minutės pasižymėjo tuo, kad kai viena iš komandų praranda kamuolį ji iškart grižta pilna sudėtimi į savo pusę ir pradeda gintis tik nuo ten. Gal rungtynės taip ir pasibaigtų 0:0. Tačiau gana greitai Vidmiui pavyksta reto grožio smūgis iš maždaug 10 metrų, kuris buvo ir stiprus ir taiklus, kai kamuolys atsidurė vartuose nuo virpsto. Iniciatyva mūsų rankose, varžovams tenka skubėti, o jų gynėjams pasijunginėti prie atakų, taip paliekant laisvus plotus gynyboje. Ir neužilgo Vidma padvigubina persvarą. Spaudimas prie mūsų vartų auga, ginamės tvarkingai, tačiau vieno kampinio metu paleidžiame varžovą, kuris muša galva. 2:1. Įtampa auga. Stengiamės atsakyti į Viesulo atakas savo kontrišpuoliais. Dainius išmeta kamuolį toli stovinčiam Mindaugui, šis pakovoja su gynėju ir vartininku ir uždirba 9 metrų baudinį. Prie kamuolio stoja Giedrius ir atstato dviejų įvarčių persvarą. Vėliau Vidma padaro antrą dienos hat-trick'ą, atrodo turėjome nuraminti Viesulą, bet varžovai lipo iš paskutinių ir vėl sušvelnino rezultatą iki 2 įvarčių. Tik paskutinis Klaido vinis palaidojo Viesulo viltį į revanšą. 5:2 galutinis rezultatas.
Taigi dabar mūsų sąskaitoje po 10-es sužaistų rungtynių - 18 taškų, įvarčių santykis 28-20 ir kolkas ilgiausia 6 rungtynių pergalių serija C divizione bendru įvarčių santykiu 24-6. Taip mes po labai nesekmingos pradžios, kai buvome pačiame turnyrinės lentelės dugne sugebėjome pakeisti žaidimą, atsigauti psichologiškai, pakilti iki 4-5-os vietos ir įgauti pasitikėjimą, kad galime pakovoti dėl prizinių vietų, nuo kurių mus skiria jau netaip ir daug. O kaip tai mums pavyks parodys tik laikas ir mūsų žaidimas. Sėkmės mums :)
| Vieta |
Komanda |
Varžybos |
Pergalės |
Lygiosios |
Pralaimėjimai |
Įmušta |
Praleista |
Skirtumas |
Taškai |
| 1 |
Ave.Ko. |
10 |
8 |
1 |
1 |
31 |
12 |
+19 |
25 |
| 2 |
Reaktyvas |
10 |
7 |
1 |
2 |
31 |
25 |
+6 |
22 |
| 3 |
Olandai |
10 |
7 |
0 |
3 |
32 |
20 |
+12 |
21 |
| 4 |
Renne |
10 |
6 |
0 |
4 |
32 |
18 |
+14 |
18 |
| 5 |
Rezervai |
10 |
6 |
0 |
4 |
28 |
20 |
+8 |
18 |
| 6 |
Vova |
10 |
4 |
1 |
5 |
35 |
31 |
+4 |
13 |
| 7 |
Viesulas |
10 |
3 |
1 |
6 |
28 |
25 |
+3 |
10 |
| 8 |
Trakai |
10 |
3 |
0 |
7 |
25 |
26 |
-1 |
9 |
| 9 |
Liberalų Sąjūdis |
10 |
3 |
0 |
7 |
23 |
29 |
-6 |
9 |
| 10 |
URM |
10 |
1 |
0 |
9 |
12 |
71 |
-59 |
3 |
|
|
|
|
|
|
|
Rezervų sezono apžvalga: Interviu su Gintu
Author :: FK Rezervai
Date :: Tue 11/01/2011 @ 11:44
|
|
|
2011 metų sezonas išliks Rezervų atmintyje kaip vienas iš labiausiai permainingų. Po pirmojo rato buvome 10 vietoje su 9 taškais ir miglotomis viltimis pakilti bent dviem vietomis aukščiau, kas būtų garantavę išlikimą C divizione kitam sezonui. Prieš antrąjį ratą, komandos trenerio vairą dar kartą nusprendėme patikėti Gintui ir, kaip parodė rezultatai, žengėme teisingą žingsnį: Gintas sąžiningai ėmėsi darbo, ruošėsi kiekvienoms rungtynėms ir jų metu reguliavo komandos žaidimą nuo šoninės linijos, o komanda surinko 19 taškų ir pakilo iki aštuntosios vietos galutinėje įskaitoje.
Siūlome jūsų dėmesiui interviu su Gintu, kuriame apžvelgsime Rezervų žaidimą šiais metais.
read article
Kaip vertini Rezervų šių metų sezoną C divizione? Kodėl geriau sužaidėme antrą ratą?
Bendrai paėmus, šį sezoną vertinu blogai. Iš mūsų išėjo Marius ir Rimas, pirmame rate prisivirėme košės tiek, kad po to vos išsikapstėme. Vertinu blogai, nes mes metų pradžioje nusprendėme nesijungti su Viesulu (Viesulas irgi jungtis nenorėjo) ir toliau kovoti kaip pagrindinis klubas dėl geresnių vietų lentelėje. O nuotaikos ir veiksmai (ypač pirmame pusmetyje) buvo tokie, lyg jau butume susijungę su Viesulu ir tapę antrąja komanda.Dar vienas pastebėjimas dėl šio sezono – šis sezonas mūsų komandai buvo žingsnis atgal. Viską, ką išmokome ir pasiekėme 2010 metų sezone, praradome šiais metais. Taip neturėtų būti, komanda turėtų nuolatos augti.Antrą ratą geriau pradėjome žaisti, nes komanda jau turėjo nežaidžiantį trenerį, plius nežaidė joje Gintas :) Matosi, mano kaip žaidėjo nauda komandai yra nelabai didelė.
Nuo 14 turo žaidėme įspūdingai: per septynias varžybas pasiektos 6 pergalės ir vienerios lygiosios, tačiau paskutines dvejas varžybas pralaimėjome Visinčiai ir Snorui. Kodėl pralaimėjome: išsikvėpėme, ar varžovai buvo per stiprūs?
Su Snoru mes gal jau atrodėme šiek tiek išsikvėpę. Tai yra stiprus priešininkas, turėjome būti idealios formos ir sudėties, kad rezultatas būtų kitoks, nes Snoras buvo nusiteikęs labai rimtai. O su Visinčia mums tiesiog nepasisekė – nepasisekė su aikšte, su teisėju, padariau aš kaip treneris kelias klaidas. Pagal mano planą tose varžybose mes neturėjome pralaimėti, tačiau juk čia futbolas. Ir tai džiugu, kad kiekvienose varžybose rezultatai yra nenuspėjami.
Ką manai apie kitas C diviziono komandas? Kurios paliko geriausią įspūdį? Ar sutinki, kad turnyrinė lentelė dėsninga?
Iki šiol nežinau kokiu būdu Arpas tapo C diviziono čempionais. Matosi, kad Mutis pagaliau suvaldė komandą ir suprato kaip nugalėti. Jeigu taip, tai pagarba jam. O ZPL ir Snoras yra komandos prikimštos buvusių ir esamų futbolistų, todėl jos ir turėjo užimti tokias vietas. Man keista, kad šios komandos apskritai prarado tiek daug taškų, matyt nesusirinko.Aišku, kad nustebino Advoco. Iki šiol nesuprantu, kaip jie su tokiu žaidimu sugebėjo beviltiškai iškristi iš C diviziono. Greičiausia tai buvo daugiau psichologinės priežastys.
C divizione žaidžiame jau trečius metus. Pirmais metais buvome lentelės viduryje, antrais gana ilgai turėjome šansus pasiekti trejetuką, o trečiaisiais turėjome ką veikti antrame rate kovodami dėl išlikimo. Kokios tavo mintys apie visus tris sezonus ir C diviziono pajėgumą?
Kaip jau minėjau anksčiau, po antrojo sezono mes privalėjome žengti toliau aukštyn (turiu omeny komandos tobulėjimą). O mes vos nepradėjome byrėti. Viskas turėjo vykti dėsningai, trečiasis sezonas turėjo būti geresnis už antrąjį, tuomet tokių klausimų nekiltų. Automatiškai pareina kitas klausimas – kuriame divizione turėtų žaisti Rezervai, ko mes siekiame? Šis klausimas šiek tiek buvo paliestas metų pradžioje, buvo bandoma galvoti apie susijungimą su kita komanda. Tačiau viso to neįvyko, o pasekmės dėl negalvojimo apie klubo ateitį nėra geros. Mums “atsirūgo” lengvai, o Viesulas su trenksmais išlėkė iš A diviziono. Faktas tas, kad galvoti apie mūsų komandos ateitį bent 5 metams į priekį yra būtina. Nebent mes neturime jokių ambicijų ir norime tik pažaisti futbolą laisvalaikiu. Nors kuomet buvo diskusijos dėl Rezervų ateities, matėsi, kad daug kam iš žaidėjų šis pavadinimas yra svarbus ir mielas.O bendrai paėmus, SFL lygis kyla, tai yra gyvas darinys, kuris ateityje išaugs į kažką daugiau. Bet čia jau yra kiti, globalesni reikalai.
Grįžtant prie šių metų, kaip manai kas gerai mūsų komandai sekasi ir ką reikia tobulinti?
Niekas nestovi vietoje, mums kaip komandai irgi reikia arba augti, arba kristi. Būnant tokiems patiems kokie esame mes krisime, nes SFL auga. Taigi, dėl ateities reikia mums apsispręsti. Jeigu mes galvojame augti, tuomet reikia bent minimaliai treniruotis ir nuolatos priimti naujų, stipresnių žaidėjų, auginti konkurenciją. Taip pat tuomet reikia ieškoti rėmėjų, kad pagerinti komandos biudžetą ir pasiekti ambicingesnių tikslų (kad ir, pavyzdžiui, draugiškos varžybos užsienyje ar bent kitame mieste). Jeigu augti nenorime, tuomet mes galime ir toliau taip žaisti, kaip žaidžiame dabar, o vienais metais vistiek iškristi į žemiausius divizionus. Nežinau kas yra geriau, tai turime spręsti visi.Gerai sekasi tai, kad jau susiformavome kaip viena komanda, vienas kolektyvas. Vienas kitą puikiai pažįstame (bent jau futbole), žinome ko laukti vieniems iš kitų. Puikiai sekasi gerti alų po treniruotės ar varžybų (kas ne kiekvienam klubui išeina) :)
Varžovai pastebėjo, kad mušam daug 11m. baudinių. Kaip manai kodėl?
Todėl, kad mes perkėlėme žaidimą arčiau varžovų baudos aikštelės. Baudos atsitinka visoje aikštėje, tačiau tik baudos aikštelėje yra skiriamas 11 m. baudinys. O mes pradedame žaisti puolamąjį futbolą, taigi tai taktikos pakeitimo klausimas. Žinoma, plius labai geras Giedriaus įsiliejimas į puolimą.
Kaip vertini individualius žaidėjus? Kas nustebino antrą ratą?
Tikrai nenustebino Benediktas – jis kaip žaidė puikiai, taip ir žaidžia. Be to, jis jau sugeba “išbėgioti” visas varžybas be keitimo :) Galbūt šiek tiek nustebino Vidmis, Gediminas ir Giedrius, manau, kad jie antrame rate atsiskleidė. Riko sau įrodė, kad dar gali žaisti futbolą ir dar nereikia kabinti sportbačių ant vinies. Puikiai į komandą įsiliejo Mindaugas ir Vaidas. O ir visi kiti žaidėjai puikiai žaidė, nesinori nei vieno nuvertinti.Dar vieną dalyką pastebėjau – išėjus iš komandos Mariui ir Rimui, Rezervai nesugriuvo. Reiškia nepakeičiamų žaidėjų nėra, reiškia konkurencija komandos viduje yra privalomas dalykas tobulėjimui.
Ar antrame rate skaičiavai kiek reikia taškų, kad išliktume, ar koncentravaisi į žaidimą? Kada patikėjai, kad vis tik neiškrisime?
Taškų tikrai neskaičiavau, pagrindinis tikslas buvo atstatyti komandos žaidimą. Likus dviems varžyboms iki sezono pabaigos pradėjau skaičiuoti taškus. Tada suskaičiavau, kad reikia dar minimum vienos pergalės, tačiau kaip matote, taip ir neįvyko. Na, tuomet Advoco mums padarė paslaugą ir aš supratau, kad tik didelio stebuklo dėka gali atsitikti taip, kad Rezervai iškristų iš C diviziono.
Buvo antro rato varžybų kai laimėjome, bet nebuvai patenkintas (Advoco, Nerealas). Kurios mūsų varžybos buvo pačios kokybiškiausios?
Ne, nebuvo nei vienos. Mums labai padėjo fortūna ir komandos entuziazmas, tikėjimas pergale. Man asmeniškai iki galo nepatiko nei vienos varžybos, kurias laimėjome. Man patinka užtikrintas pranašumas visas varžybas, gražios kombinacijos, užtikrintos pergalės. Galbūt taip niekados nebus, tačiau toks mano skonis :) Jeigu save įsivaizduoju kaip trenerį, tai tik tokios varžybos būtų mano darbo tikslas. Gal tai šiek tiek kategoriška, tačiau tokia ta mano nuomonė.
Ko mums pritrūko pirmam rate ir kodėl jis buvo palyginti nesėkmingas?
Visų pirma – trenerio (nežaidžiančio). Iš to seka kiti dalykai: drausmė, susižaidimas, taktika ir taip toliau. Pradžioje entuziazmo tikrai netrūko, tačiau pradėjus pralaiminėti, mes pradėjome silpnėti. Futbole psichologija yra labai svarbus dalykas.
Ar turi minčių ką turėsime daryti ir (ar) keisti kitais metais? Ekipai tikriausiai reikės keleto naujų žaidėjų - kokie jie turėtų būti?
Na, apie pasikeitimus jau minėjau anksčiau, nesikartosiu. Aš asmeniškai balsuočiau už komandos augimą, todėl manau, kad kitiems metams kaip minimum reikėtų kelių naujų žaidėjų į gynybos liniją. Gynėjų mes turime, jeigu jie pasitreniruos, tuomet bus viskas puiku, tačiau šiai grandžiai reikalinga ypač didelė konkurencija. Aš esu įsitikinęs, kad kitais metais didžiausi pasikeitimai (gerąja prasme) turi įvykti gynyboje. Tik geros gynybos linijos pagalba mes sugebėtume sukurti gražų puolamąjį futbolą.Na, nepamaišytų naujų žaidėjų ir saugų bei puolimo grandyse, kad žaidėjai neužmigtų ant laurų ir būtų priversti nuolatos tobulėti :) Konkurencijos tarp vartininkų, manau, pakanka. Ir dar norėčiau pasakyti vieną dalyką iš savo gyvenimo patirties. Apie treniruotes. Daug kam atrodo, kad treniruotis nėra jokio tikslo, juk profesionaliais žaidėjais netapsime, jau ne tas amžius. Tačiau vienas dalykas yra super naudingas ir, manau, viską lemiantis – tai sveikata. Mūsų treniruotės nėra tokios (kaip profesionalų), kad dėl didelio krūvio kenktų širdžiai ar ypatingai dėvėtųsi sanariai, tačiau sveikatai naudos duoda milžiniškos. Treniravimasis blogomis oro sąlygomis lauke užgrūdina, žmogus nebeserga jokiais gripais ar panašiomis ligomis. Be to, tuo metu, kuomet bėgiojame, mes negeriame alkoholio, nerūkome ir nevalgome riebaus maisto. Žodžiu, aš manau, kad tai receptas tiems, kas nori ir 60 metų gainioti kamuolį (pažiūrėkite į Mutį).
Ar pasikeitė šiemet SFL? Kiek žinau, kartais stebi kitų komandų varžybas - gal turi nuomonę apie kitus divizionus?
Taip, futbolo lygis akivaizdžiai auga visuose divizionuose. Manau, kad visos SFL komandos po truputį darosi rimtesnės, vis daugiau jų turi trenerius, vykdo treniruotes. Tačiau labai didelio skirtumo tarp pirmas ir paskutines vietas užimančių komandų dar nėra, pavyzdžiui manau, kad ir Rezervai gali taip pat sėkmingai žaisti B divizione, kaip ir C ar D divizionuose. O šiek tiek sustiprinta naujais žaidėjais galėtų žaisti ir A divizione. Tą patį galima būtų pasakyti vos ne apie visas SFL komandas. Žodžiu, SFL dabar pergyvena tokį laikotarpį, kuomet visos komandos ieško savo vietos jame. Per artimiausius kelis metus tai turėtų susisluoksniuoti ir pasidaryti pakankamai solidžiu čempionatu. Kitos lygos iš to galėtų tik pasimokyti.

|
|
|
|
|
|
|
|
|
 |
 |
|
|
|
 |
 |
 |
 |
|
|
 |
|
|