Šiltas sekmadienis ir ilgas savaitgalis išretino Rezervus. Po praeitų rungtynių, kada nugalėjome varžovus 2-1, šios atrodė bus sunkesnės, kadangi į rungtynes susirinkome vos 13 žmonių. Tuo tarpu Arpiečiai turėjo 7-8 keitimus. Kaip bebūtų, laukė įtemptos rungtynės. Mums teko verstis be vieno iš komandos lyderių Giedriaus ir dar kelių pagrindinės sudėties žaidėjų. Po truputi pradedame rungtynes ir žaidžiame atsargiai, tu tarpu Arpas bando spausti. Neilgai trukus Rimas gauna pasą iš dešinio krašto ir lengvu kojos mostu (tarp vartininko ir gynėjo) siunčia kamuolį į vartų tinklą, valio, 0-1 mūsų naudai. Arpiečiai atsako pavojingu momentu, kada jų rezultatyviausias žaidėjas išėjas 1 vs 1 susiduria su tigro bei šakalo šokiais, kuriuos Dainius demonstruoja jau ne pirmą kartą.

Pirmasis kėlinys baigiasi tokiu rezultatu ir laukiame antrojo, žinodami, kad laukia nelengvas laikas.

Antrasis kėlinys prasideda Arpo spaudimu ir vis dažniau kamuolys randa kelia kelią link mūsų baudos aikštelės. Tačiau po Rimvio pakelto kamuolio Vidma siunčia kamuolį į vartų tinklą antrą kartą, 0-2. Arpas kiek sutrinka, kadani viskas pakrįpsta priešinga linkme. Rezervai rpadeda žaisti kiek atsitraukę, taip atiduodami iniciatyvą varžovams, juolab ir nuovargis duoda žinoti apie save. Ataka po atakos ir vienas atakos metu, Arpiečių žaidėjas siunčia mūsų nesugraibytą kamuolį į vartų kampą, 1-2.

Nesutrinkame ir žaidžiame toliau, kartas nuo karto atsidurdami priešininkų aikštelės prieigose. Vienos atakos metu mūsų gynėjas nesusitvarko su Arpiečiu ir šis griūna baudos aikštelėje, 11 metrų baudinys ir rezultatas tampa lygus, 2-2.

Arpeičiai užsiveda ir pradeda skubėti, taip pamiršdami, kad mes turime puolimo mašiną, vardu Rimas. Kontrataka ir gynėjų klaida išveda Rimą 1vs1 prieš vartininką, kuris bandi atmušti kamuolį, tačiau šis skrieja nuo RImo tiesiai Justui į kojas ir šis paskutinę rungtynių minutę siunčia kamuolį į vartus, 2-3. Arpo priekaištai teisėjui dėl neva neteisingo įvarčio ir pralaimėjimo skonis gerklėje.

Apibendrinant galima sakyti, kad geriausiai rungtynėse žaidė Rimas ir be abejo puolėjų galvos skausmas Dainius, kuris atrėmė 3 neįtikėtinus varžovų smūgius (beje didžiausias komplimentas, kada varžovai giria tokį žaidimą). Rimas nuolat grasino varžovų vartams ir parodė, kad kiekviename epizode reikia žaisti iki pat galo.

Žaidėme turėdami tik 2 keitimus ir tai leido varžovams turėti inciatyvą savo pusėje, tačiau kaip žinome nugali ne tie kurie tur iniciatyvą ir progas, bet tie, kurie įmuša daugiau įvarčių.

Sekmadienį mes buvome geresni, kaip bus vėliau parodys laikas.

P.S.: vėl mistika, 13 žaidėjų, 3 įvarčiai, SFL prognozės 33 proc.

Prietarais mes netikim, tačiau šį kartą teko pripažinti Nerealo pranašumą. Nerealo namų stadionas yra VPU, kaip beje ir mūsų, tad praktiškai žaidėme namų rungtynes, bet tai neišgelbėjo mūsų.

Rungtynių pradžiai susirinko vos vienuolika žaidėjų. Tiesa vėliau prisijungė Vidma, o į antrą kėlinį atvažiuoja ir Mantas su Vytėnu. Rungtynes pradedame toli gražu ne optimalios sudėties: Nerijui tenka žaisti kairiu krašto saugu, Pauliui kairiu gynėju. Rungtynių pradžia pakankamai rami, tvarkingai apsiginame ir bandome kurti savo atakas. Vėliau į aikštę išeina Vidma ir Justas stumiamas į kairį gynybos kraštą vietoje Pauliaus, taip tikėdamiesi optimizuoti sudėtį. Tačiau pirmas įvartis krenta būtent iš kairiojo krašto. Nerealo žaidėjai sužaidę sienele įridena kamuolį į tolimą vartų kampą. 1-0 mūsų nenaudai. Dar daug laiko ir mes pernelyg neskubame lyginti rezultato tiesiog bandom žaisti savo žaidima. Daug standartinių padėčių prie varžovų vartų, tačiau Nerealo gynejai ir vartininkas žaidžia užtikrintai. Kėlinį baigiame Giedriaus smūgiu šalia virpsto.

Antram kėlinyje vyksta panašus žaidimas kaip ir pirmąjame. Komandos keičiasi atakomis, tačiau vartininkams darbo nedaug, smūgiai netikslūs arba nestiprūs. Tačiau kėliniui dar neįpusėjus išmetant autą, nepavyksta tiksliai atiduoti kamuolio, Nerealas perima kamuolį ir tiksliai smūgiuoja į vartų kampą iš baudos aikštelės prieigų. Jau 2-0 mūsų nenaudai, o antras kėlinys nestovi vietoje... Pradedame skubėti, tačiau netikslūs pasai, neteisingi sprendimai, prasti smūgiai neleidžia mums nors kiek sušvelninti rezultato. Kaip niekad daug teko realizuoti standartinių padėčių, bet iš jų nepavyko išspausti ko nors naudingo. Galų gale kėliniui ir rungtynėms einant į pabaigą keliamas kampinis prie mūsų vartų. Nerealo puolėjas pirmas spėja prie kamuolio ir nukreipia jį į vartus. Tai buvo paskutinė vinis į mūsų karstą ir Nerealas laidoja mūsų viltis iškovoti taškų šiose rungtynėse.

Ką gi geros rungtynės Nerealui, o mums reikia ruoštis ateinančiom varžyboms su Olimpija, kurios taip pat nebus lengvos, be to ir turnyrinėje lentelėje jie mums kvėpuoja į nugarą...

6 ture teko susitikti su Lentvario komanda. Lentvario komandos išsiskiria propaguojamu jėgos futbolu, ne išimtis buvo ir šis susitikimas. Nemaloniai nuteikė ir teisėjo darbas. Abi komandos gavo po dvi geltonas (po vieną už pražangas ir po vieną už kalbas), tačiau buvo kitų momentų, kurie stebino ir erzino rungtynių metu. Na bet apie viską iš eilės.

Rungtynes pradėjome šiek tiek neįprasta sudėtimi - Vytėnas, Sigis, Doncė ir Rimvis. Vytas negalėjo dalyvauti, Evaldas taip pat, Mantas traumuotas, o Benediktas vėlavo į rungtynes. Tad iš pradžių buvo šiokios tokios panikos gynyboje. Ne tai kad Lentvaris kažką ypatingo kūrė, tiesiog mes patys labai nervingai žaidėme. Be to Vidma ir Miro galėjo žaisti tik pusė jėgos, nes yra traumuoti, tad jie pradėjo varžybas ant atsarginių suolelio. Rungtynių pradžioje, po diskusijų su teisėju, Gedas užsidirbo geltoną kortelę. Ech, aišku nemalonu, kai teisėjas nemato ar nenori matyti kažkokių "nešvarių" varžovo veiksmų (tempimas už marškinėlių, šortų ar panašiai), tačiau reikia turėt omenyje, jog kai kurie teisėjai griežtai vertina bet kokias pastabas jų darbo atžvilgiu... Praėjus 15 minučių į aikštę išeina Benediktas ir tuo pačiu "sukuria" vieną pavojingiausių gaisrų prie savų vartų. Bene pirmas prisilietimas prie kamuolio buvo netikslus, kamuolys prašoka ir Lentvario puolėjas gauna dovanėlę - atsiduria vienas prieš vartininką, tačiau mūsų laimei kamuolys susipainioja lentvariškio kojose ir gaisras yra neutralizuojamas. Visų rungtyniu metu daugiausia kovos vyko aikštės viduryje, vartininkai darbo turėjo nedaug.

Antras kėlinys panašus į pirmąjį - lentvariškiai naudodamiesi savo jėgos futbolu mus stumdo ir griauna, kartais ties geltonos korteles riba, o mes bandome prisitaikyti ir juos apibėgti. Antram kėlinyje pasimato ir teisėjo darbo "vaisiai". Lentvariškiams nuošales kartais švilpia, kartais ne. Po vieno tokio nesušvilpimo varžovų puolėjas išbėga vienas prieš Dainių, tačiau Dainius sužaidžia puikiai ir sugeba atremti kamuolį. Tuo tarpu mūsų visi užmetimai puolėjams į priekį yra palydimi nuošalės fiksavimu. Na gerai, nuošalės fiksavimas su vienu teisėju yra slidus ir sudėtingas uždavinys, tačiau tuom įdomybės dar nesibaigė. Vienos atakos metu Giedrius išbėga vienas prieš vartininką bando prasimesti kamuolį ir...teisėjas švilpia. Bauda? Jei bauda, tai turėtų būti 11m baudinys... Na bet Lentvario vartų sargas rodo, kad jis turi kamuolį savo rankose ir jį iškrapštė be pražangos. Teisėjas paklausia dar Giedriaus ar buvo pražanga - keistas klausimas...ir nusprendžia, kad sušvilpė be reikalo, jo žodžiais - "mano klaida"... Šiaip jau labai retas reiškinys, kad teisėjas keistų savo sprendimą rungtynių metu ir netgi pripažintų savo klaidą, tai turi savų pliusų ir minusų. Aišku šiuo atveju tai pliusas Lentvariui, o mums šnipštas. Tačiau įdomiausias momentas dar laukia savo eilės. Po kovos aikštės viduryje Giedrius prasimeta kamuolį į priekį ir jau buvo aplenkęs gynėjus, tačiau netikėtai teisėjas švilpia. Kas buvo? O gi pasirodo lentvariškis kažką pasakė teisėjui ir pastarasis sugalvojo jam parodyti geltoną kortelę - MŪSŲ atakos metu, kai MES kontroliuojam kamuolį ir yra reali proga įmušti įvartį... Na čia jau buvo viršūnė ir teisėjo "darbo" kulminacija. Teisėjas vėl teisinasi - mano klaida, Lentvariui pliusas, mums šnipštas. Nesinori teisėjo kaltinti šališkumu (sunku nepastebėti, kai teisėjas draugiškai šnekučiuojasi su lentvariškiais prieš, per ir po rungtynių) ar neprofesionalumu. Gal jam tiesiog buvo bloga diena?...

Galutinis rezultatas daugiau ar mažiau dėsningas. Mums tai nėra tragedija, Lentvariui turbūt irgi. Smagu, kad dar vienose varžybose nepraleidom įvarčio ir kol kas esame mažiausiai praleidę C divizione. Stengsimės ir toliau taip. Tuo tarpu puolime nors ir buvo pavojingų smūgių į vartus, tačiau didžioji jų dalis skriejo pro šalį.

Puikus oras ir sekmadienio pavakarę po visų išvykų sugužėjome žaisti rungtynių su senais pažįstamais, komanda su kuria malonu žaisti (laimim ar pralaimim) Žaibais.

Kadangi nebuvo parodyta nei viena geltona kortelė, o komandos dažniausiai vieni apie kitus atsiliepia su pagarba, galima sakyti, kad Žaibai išlieka komanda, su kuria malonumas žaisti (laimim ar pralaimim). Sėkmės Žaibams, o mūsų laukia Lentvaris, su kuriuo dar neteko žaisti.

Sekmadieni per pietus buvo numatytos mūsų ir Reaktyvo varžybos. Gintas kaip tik šventė savo gimtadienį, tad tikėjomės padovanoti pergalę ;)

Rungtynių pradžioje niekas neturėjo iniciatyvos. Tačiau jau 11 minutę Rimas mistiniu būdu iškrapšto kamuolį iš vartininko rankų ir damuša kamuolį į vartus per save. Nemažindami tempo toliau atakuojame varžovų vartus, o Reaktyvas karts nuo karto atsako kokiu išpuoliu. Tačiau iki smūgio į vartus jiems vis pritrūksta arba smūgiai būna netikslūs. Tiesa vienas klastingas baudos smūgis pasiekia vartus, bet Dainius padaro savo darbą ir atmuša kamuolį. Tuo tarpu, vienos atakos metu, Justas gauna kamuolį baudos aikštelės prieigose, apsisukęs smūgiuoja į vartų kampą ir jau 2:0 mūsų naudai. Varžovai kiek panikuoja ir mes rezgam savo atakas toliau. Riko yra įmetamas kamuolys, jis jį atsitveria nuo gynėjo ir pastarasis griauna Riko prie pat baudos aikštelės linijos. Gynėjas gauna geltoną, nors teisėjas galėjo rodyt ir raudoną, nes Riko būtų išėjęs viens prieš vieną su vartininku arba pavojingai smūgiavęs į vartus. Gaila, bet Rimas smūgiuoja virš vartų. Neužilgo yra skiriamas kampinis prie Reaktyvo vartų. Kamuolys keliamas ant artimos štangos ir ten Giedrius sėkmingai galva nukreipia kamuolį į vartus - 3:0. Taip baigiasi pirmas kėlinys.

Per pertrauką nusprendžiam pastiprinti gynybą ir gal kiek per daug atsipalaidavom. Tai matyt atsiliepė mūsų žaidimui ir Reaktyvas pirmoje antro kėlinio pusėje buvo prispaudęs mus prie savų vartų. Tačiau jų atakos liko bevaisės. Tuo tarpu mes irgi susiėmėme į rankas ir pradėjom vėl lankytis prie Reaktyvo vartų. Keletas gaisrų ir smūgių į vartus, tačiau daugiau tą dieną nepavyko įmušti. Bet kuriuo atveju tikslas pasiektas - pergalė ir nei vieno praleisto įvarčio - graži dovanėlė Gintui ;)

Gaila tik kad Mantas gavo traumą ir kurį laiką negalės žaisti... :(

Geras oras ir žalia lygi Vilniaus Pedagoginio stadiono veja šįkart nieko gero neatnešė. Gausiai susirinkusiems Rezervų žaidėjams kelią pastojo C diviziono naujokų Širvėnos komanda.

Rungtynės prasidėjo kovingai. Mūsų gretose aktyviai žaidė kraštuose Miro ir Andre, atraminio saugo pozicijoje tvirtai tvarkėsi Vidmis, kurių veiksmų dėka buvo sukurta keletas pavojingų epizodų prie svečių vartų. Po vieno Miro perdavimo, varžovai grubiai nugriovė Giedrių prie baudos aikštelės linijos, tačiau, deje, Andre atliktas baudos smūgis skriejo virš vartų. Tuo tarpu varžovai irgi nesnaudė, organizuodami pavojingus išpuolius link mūsų vartų. Po pražangos aikštės viduryje, netoli dešiniojo krašto, varžovų žaidėjas, atlikdamas baudos smūgį, tiksliai užkėlė kamuolį į mūsų baudos aikštelę ir Širvėnos puolėjas galva nukreipė kamuolį į mūsų vartus. Apmaudus įvartis ir tenka lyginti. Tačiau tai ne taip paprasta, ir ženklių progų pirmame kėlinyje sukurti nepavyko, išskyrus nebent vieną pavojingą smūgį, kurį atliko Giedrius po Andre perdavimo iš dešiniojo krašto, ir momentą, kai Riko vos neuždirbo 11m. baudinio. (Gal ir uždirbo, bet teisėjui taip nepasirodė.)

Antro kėlinio pradžioje, 49 rungtynių minutę, gavome nokdauną. Po lyg ir nepavojingo išmetimo iš užribio kairiajame krašte, ties vidurio linija, varžovai greitai atliko pora perdavimų, po kurių kamuolys atsidūrė pas varžovų puolėją, kuris aplenkė mūsų gynėjus ir iš dešiniojo krašto nuginklavo Dainių antrą kartą. Perimti vadžias į savo rankas sekėsi sunkiai, kažkiek tai pavyko, tačiau atakose trūko užbaigiamųjų akordų ir, vartojant žargoną, „prasimudochinom“ visą antro kėlinio vidurį be apčiuopiamų rezultatų. Aktyviai dėl kamuolių kovojo Sigis, kartais peržengdamas atsargaus žaidimo ribas, tačiau kortelės išvengė. Rungtynėms einant į pabaigą, varžovų žaidėjas savo jaunatviško entuziazmo dėka užsidirbo antrą geltoną kortelę už kalbas su teisėju ir buvo pašalintas iš aikštės. Tačiau jei pralaimim, tai jau pralaimim – atsikirtus atakoje, varžovai sugebėjo tiksliai suregzti kontrpuolimą ir įmušė mums trečią įvartį. O mes tuo tarpu bandėme toliau atakuoti, dešiniam šone kelis kartus aktyviai sužaidė Andre ir Šaras, tačiau arba pavėlavom smūgiuoti, arba smūgius blokavo varžovų gynėjai, arba mušėm pro šalį. Rungtynių pabaigoje kėlėme nemažai kampinių prie varžovų vartų, tačiau, neskaitant dažnai kildavusios sumaišties varžovų baudos aikštelėje, nieko geresnio pasiekti nebepavyko.

Varžovai rungtyniavo be keitimų, tačiau mums, norint pasinaudoti savo ilgesniu atsarginių suoleliu, matyt, reikėjo dar vieno 45 minučių ilgio kėlinio.

Daugelis komandos narių nusprendė, kad beveik be priekaištų sužaidė mūsų gynyba. Tačiau tikrieji išbandymai prasideda tik dabar.